2011 m. birželio 2 d., ketvirtadienis

Tikras nutikimas

Kartą vienas protingas profesorius universitete uždavė savo studentams tokį klausimą: „Ar visą tai, kas egzistuoja, sukūrė Dievas?“
Vienas studentas drąsiai atsakė: „Taip, sukūrė Dievas“.

„Dievas viską sukūrė?“ – paklausė profesorius.

„Taip, sere.“ – atsakė studentas.

Profesorius paklausė: „Jeigu Dievas viską sukūrė, reiškia, Dievas sukūrė blogį, jeigu jau blogis egzistuoja. Ir pagal tą principą, kad mūsų darbai parodo, kas mes esame, reiškia, kad Dievas yra blogis“.

Studentas nutilo, išgirdęs tokį atsakymą. Profesorius buvo labai savimi patenkintas. Jis pasigyrė studentams, jog dar kartą įrodė, kad tikėjimas Dievu – tai mitas. Nes sąvokos „Dievas“ ir „blogis“ prieštarauja viena kitai ir viena kitą paneigia.

Kitas studentas pakėlė ranką ir paklausė: „Ar galiu Jums užduoti klausimą, profesoriau?“

„Žinoma“, – atsakė profesorius.

Studentas atsistojo ir paklausė: „Profesoriau, ar egzistuoja šaltis?“

„Kas per klausimas? Žinoma, egzistuoja. Ar tau niekada nebuvo šalta?“

Studentai prapliupo juokais iš jaunuolio klausimo.

Jaunuolis atsakė: „Iš tiesų, sere, šalčio nėra. Pagal fizikos dėsnius, tai, ką mes vadiname šalčiu, laikoma šilumos nebuvimu. Absoliutus nulis (-460 laipsnių pagal Farenheitą) yra visiškas šilumos nebuvimas. Šioje temperatūroje visa materija tampa inertiška. Šalčio nėra. Mes sukūrėme šį žodį, kad įvardintume, ką mes jaučiame kai nėra šilumos.“

Studentas tęsė: „Profesoriau, tamsa egzistuoja?“

Profesorius atsakė: „Žinoma, egzistuoja“.

Studentas atsakė: „Jūs vėl neteisus, sere. Tamsos taip pat nėra. Tamsa – tai šviesos nebuvimas. Mes galime tyrinėti šviesą, bet ne tamsą. Mes galime naudoti Niutono prizmę, kad išskaidyti baltą šviesą į daugybę spalvų ir išmatuoti kiekvienos spalvos bangos ilgį. Mes negalime išmatuoti tamsos. Šviesos spindulys, patekęs į tamsią erdvę, ją apšviečia. Kaip jūs galite išmatuoti, kiek tamsi yra kuri nors erdvė? Jūs matuojate, kiek šviesos joje yra. Ar ne taip? Tamsa, tai sąvoka, naudojama apibūdinti, kas vyksta kai nėra šviesos.“

Galų gale jaunuolis paklausė: „Sere, ar blogis egzistuoja?“

Šį kartą profesorius jau nebe taip pasitikėdamas atsakė: „Žinoma, aš jau pasakiau. Mes tai matome kiekvieną dieną. Žiaurumą tarp žmonių. Daugybę nusikaltimų ir prievartos visame pasaulyje. Šie pavyzdžiai parodo blogio apraiškas.“

Ir šį kartą studentas atsakė: „Blogio nėra, sere, arba, galima sakyti, jis neegzistuoja pats sau. Blogis – tai paprasčiausiai Dievo nebuvimas. Jis panašus į tamsą ir šaltį, tai žodis, sukurtas žmogaus, kad įvardintų Dievo nebuvimą. Dievas nesukūrė blogio. Blogis – tai ne tikėjimas arba meilė, kurie egzistuoja kaip šviesa ir šiluma. Blogis – tai Dieviškos meilės nebuvimo žmogaus širdyje rezultatas. Tai kaip šaltis, kuris atsiranda, kai nėra šilumos, arba tamsa, kuri ateina, kai nėra šviesos“.

Profesorius atsisėdo.

Šio jaunuolio vardas – Albertas Enšteinas.

2011 m. birželio 1 d., trečiadienis

Vokiečių mokslininkas griauna sveikos mitybos mitus

Valgyti salotas - tas pats, kas kramtyti popierines servetėles. Moterys jas mėgsta tik dėl jų sudėtyje esančios opiumui artimos medžiagos. Kaip kad vyrai mėgsta alų, nes jo gamyboje naudojamos mielės - artimiausia medžiaga hašišui. Garsus vokiečių dietologas Udo Pollmeris neigia tai, kas iki šiol laikyta įrodytais faktais apie sveiką maitinimąsi.


Jis sukėlė audrą savo sveikata ir kūno linijomis susirūpinusioje Europos visuomenėje, išleidęs griaunančias "sveiko maisto" mitus knygas "Valgyk ir mirk. Chemija mūsų maiste", "Sergantys dėl sveiko maitinimosi", "Cholesterino mitas", "Kas sveikas, tas miršta anksčiau".

Interviu savaitraštyje "Weltwoche" U.Pollmeris pasakoja apie vegetarizmo žalą, griauna vandens gėrimo mitą bei atskleidžia vienintelį teisingos mitybos principą "Valgyk tai, ko nori". Nėra tokio maisto, kuris būtų sveikas visiems. Kaip ir nėra visiems sveiko batų dydžio. Mūsų kūnas geriausiai žino, kas jam tinka. Taip teigia Europos organinės chemijos institutui vadovaujantis mokslininkas.

Virtuvė žmogaus evoliucijai - svarbi kaip ir kalba.

Vegetarizmo šalininkams U.Pollmeris pateikia žmogaus ir žmogbeždžionių virškinimo sistemos palyginimo pavyzdį. Žmogaus plonosios žarnos yra gerokai ilgesnės už žmogbeždžionių, o gaubtinė žarna - atvirkščiai: daug trumpesnė. Plonosios žarnos yra atsakingos už greitą lengvai virškinamo maisto įsisavinimą, o gaubtinė – už balastinių medžiagų šalinimą. Tuo remiantis, turėtų būti nesunku suprasti, kad žmogus sutvertas taip, kad galėtų suvirškinti didelį lengvo maisto kiekį ir gerokai mažiau neapdoroto, skirtingai nei žmogbeždžionės.

Dar keletas skaičių: žmogaus smegenys - trigubai didesnės už šimpanzės, o virškinimo traktas - 40 proc. mažesnis. U.Pollmeris atkreipia dėmesį, kad mūsų pakankamai atitolusios nuo šilumos šaltinio smegenys suryja ypač daug energijos, nes dieną naktį reikia jose išlaikyti 36-37 laipsnių temperatūrą ir aprūpinti jas energija. Taigi mums reikia virtuvės, kuri yra biologinis žmogaus požymis.

Žmogbeždžionės niekada neturėjo viryklės, todėl jų žarnos prisitaikiusios prie didelio kiekio neapdoroto maisto. Ugnis, sugebėjimas virti yra tapsmo žmogumi pagrindas. Keptos bulvės, kukuliai, dešrelės ir truputis salotų - tai geras maistas. Galų gale, nuo seno kultūra labiausiai klestėjo ten, kur buvo daug lengvai virškinamo maisto ir kur buvo įvaldytos maisto perdirbimo technologijos. "Mitybos specialistai, rekomenduojantys grįžti prie grūdų ar neapdorotų augalų, turėtų pirmiausia gerokai susimažinti savo dideles smegenis arba pasirūpinti dviem metrais gaubtinės žarnos", - ironizuoja mokslininkas.

Žalias neapdorotas maistas – nuodingas

Populiarus mokslininkas kritikuoja susižavėjimą rupių miltų ir neapdorotų grūdų gaminiais. Gyvos būtybės nenori būti suėstos. Gyvūnai gali apsiginti ar pabėgti, o augalai - ne, todėl jie ginasi, pasitelkdami spyglius ar nuodus. Grūdinės kultūros ypač jautrios, todėl apsiginkluoja iki dantų ir, jei jų "nenuginkluojame" kuldami, maldami ir kepdami, atsiranda virškinimo problemų. Neapdoroti grūdai sukelia skrandžio spaudimo pojūtį, sumažina apetitą, o pakliuvęs į gaubtinę žarną, neįsisavintas krakmolas tampa skausmingo pilvo pūtimo priežastimi.

Sojos "nauda" - sėkmingos rinkodaros pavyzdys

U.Pollmeris griauna ir sojos naudingumo mitą. Jis tvirtina, kad tai - nuodingas augalas, kuris nėra skirtas valgytii. Nefermentuotos sojos sudėtyje yra toksinų, kurie blokuoja enzimų, atsakingų už baltymų skaidymą, darbą, o tai gali sukelti gastritą ir kitus negalavimus. Japonai sojos pupelėmis tręšė ryžių laukus, amerikiečiai jas naudojo sėjomainai, o iki 1945 m. ir plastmasei gaminti. Atradus naftą, apsukrūs verslininkai ėmė galvoti, kur dar soją pritaikius - bandė ja šerti gyvulius, bet nesėkmingai. Tada nusprendė pabandyti soją įsiūlyti didesnę perkamąją galią turinčioms, sveikata besirūpinančioms moterims bei sportininkams. Pasinaudota puikiai veikiančiu grožio eliksyro metodu - neva sojos vartojimas padarys "sveikais ir gražiais". Jei dieta vadintųsi "Einsteino dieta", niekas ja nesidomėtų, -pastebi chemikas.

Besaikis skysčių vartojimas - lyg nuodai

Didelė dalis interviu skirta skysčių vartojimo mito sugriovimui. Mitybos ekspertai tvirtina, kad žmogui kasdien reikia išgerti nuo 2 iki 3 litrų skysčių. "Bet kaip čia yra, kad agurko sudėtyje yra 97 proc. vandens, o obuolio - 87 proc. Ar reikėtų agurką kuo nors užkąsti ar obuolį kuo nors užgerti?", - klausia U.Pollmeris. Lęšiuose yra 77 proc. vandens, netgi dešrelėje jo yra apie 60 proc. Kiekvienas dietologas žino, kad rekomendacija gerti nejaučiant troškulio yra kvaila. Šis patarimas jau sukėlė daugybę apsinuodijimų vandeniu. Ypač kenkia mažiems vaikams: jie visur tamposi saldaus gėrimo gertuves ir ištisai gurkšnoja, atitinkamai gaudami kalorijų, mažiau valgo ir jiems pritrūksta druskos. O juk be druskų nėra šlapimo. Jei ir toliau jie gurkšnoja, gali susirgti. Tas pats ir su sportininkais bei dietos besilaikančiomis moterimis. Patarimas "mažiau druskos, daugiau vandens" veda tiesiai į mirtinus pavojus, įsitikinęs dietologas.

Už svorio sutrikimus atsakingas stresas

Sveikos mitybos ekspertus garsusis chemikas ypač peikia dėl žmonių klaidinimo apie "teisingą" svorį. Yra du įgimti kūno konstitucijos tipai: piknikai, linkę į apvalėjimą, ir astenikai -liesieji. Svorį reguliuoja dvi sistemos - lytiniai ir streso hormonai. Gamta surėdė taip, kad lytinių hormonų dėka mergaičių kūnas suapvalėja, tai - gamtos duotas ženklas. O radę savo porą ir apsigyvenę kartu, įsimylėjėliai pasunkėja. Ne todėl, kad sėdi ištisus vakarus, susikabinę už rankučių ir valgo traškučius. Gamta - budri. Jei šalia atsirado patinėlis, turėtų atsirasti ir prieaugio, todėl kad jis būtų gražus, ji prideda numanomai mamytei ant kiekvieno sėdmens po kelis kilogramus. Pasunkėja ir numanomas tėvelis, nes nebelieka hormonų pertekliaus, o kai krenta testosteronas - auga pilvukas. Beje, gimus pirmajam vaikui, dauguma vyrų pasipuošia pilvukais. Mokslininkas tikras, kad alus čia nekaltas. Vėlgi gamtos parėdymas, nes vyrai labiau domisi jaunomis moterimis nei naujagimiais, o biologiškai tai - blogai, nes motinai ir kūdikiui reikia dėmesio. Todėl gamta gerokai sumažina testosterono lygį, kad vyrai taptų jaukesni, naminiai. Svarbiausiu svorio kitimo faktoriumi mokslininkas laiko streso hormonus. Stresinėse situacijose kūne gaminasi ypač daug kortizolio, kuris atsakingas už riebalų atsargų kaupimą, taigi veda tiesiai į sustorėjimą. Todėl dietos pikniko tipo žmones veikia atvirkščiai nei tikimasi: nuo streso jie tik dar labiau pilnėja. Tuo metu antroji grupė - liesieji astenikai - išgyvendami stresą tik dar labiau liesėja. Taigi, reikia keisti priežastį - žmogaus psichinę būseną, o ne maistą.

Vaikai storėja ne nuo bulvyčių

Paklausus, kodėl vis daugėja vaikų su viršsvoriu, atsakymas vėlgi būtų - stresas. Vienoje konferencijoje vaikų gydytojai pateikė statistiką: trys ketvirtadaliai storų vaikų yra iš išsiskyrusių šeimų. Ir žinoma, kuo stipriau jie spaudžiami sveikai maitintis, tuo sparčiau auga papildomi kilogramai. Taip pat U.Pollmeris tvirtina, kad vaikų dievinamos skrudintos bulvytės yra sveikas pasirinkimas. "Daug bulvinių šeimos augalų yra nuodingi. Mes išvedėme veisles, kurios gumbuose nuodų nebeturi, bet jų odelėje vis dar yra salonino, pagal nuodingumą lyginamo su strichninu. Yra vienintelis būdas jį suardyti - skrudinti riebaluose. Verdant nuodai nesuyra. Todėl vaikams tokios bulvės patinka ir jos jiems reikalingos. 6-10 metų amžiaus vaikai greičiau sušąla nei suaugusieji dėl plonų galūnių ir menko riebalinio sluoksnio, todėl jiems reikia kaloringo maisto", - aiškina mokslininkas.

Priemonė valdyti žmones

Reikia pastebėti, kad mokslininko atveju galioja visuotinis dėsnis - kuo populiaresnės knygos, tuo agresyviau šios srities ekspertai puola autorių. Anot U.Pollnerio, kalbama apie galią. Tam tikros žmonių grupės suinteresuotos skleisti šiuos mitus, nes žinojimas suteikia slaptą valdžią. Anksčiau tai buvo Bažnyčia, dabar - taisyklingos mitybos "popiežiai". Vokiečių mokslininkas H.K.Biesalskis apie mitybos specialistus yra pasakęs: "Daugumą savo teiginių jie suformuluoja dar prieš pradėdami mokslinius tyrimus". Tie mitai nuolat griūna ir reabilituojamos senosios tiesos, kaip kad prieš keletą metų išaiškėjo druskos kenksmingumo nepagrįstumas ar buvo patvirtinta tai, kad saikingas alkoholio vartojimas paprastai yra susijęs su ilgaamžiškumu. Jų tikslas - sukurti žmogaus galvoje pragarą: "Skaičiuok skysčius, kalorijas, riebalus, stebėk vitaminus, Omega-3 rūgštis ir t.t. Jei ne - būsi storas, senas, sergantis ir bjaurus". Atsiranda baimė, o kai žmogus bijo, nebegali logiškai mąstyti ir tada galima jam sėkmingai nurodinėti toliau. Atsakomybės nėra jokios: jei žmogui nesiseka, reiškia tik viena - per mažai stengėsi.

2010 m. balandžio 14 d., trečiadienis

Knygos skirtukas

Tai buvo dovana dukrai. Kai vasaros gale viena pažįstama išsiuvinėjo tokį patį daiktą, tik be juostelės knygai, ir prikabino prie raktų (buvo raktų pakabukų konkursas), man kilo mintis padaryti tokį pat knygų skirtuką. Vieną rugsėjo savaitgalį pastebėjau dukrą karpant ir piešiant ant storesnio popieriaus skirtukus mokyklinėms knygoms. Supratau, kad atėjo laikas, nes poreikis iš tiesų yra. Du savaitgaliai po kelias valandas - ir skirtukas jau gulėjo dukros anglų knygoje. Jis išsiskiria tuo, kad yra abipusis. Dėl tvirtumo siuvinėjau ant lanksčios plastikinės kanvos.



(įdėsiu ir antrą pusę vėliau, kažkur pasiklydo kompo labirintuose)

Darbelio matmenys: 6.3 * 5 cm.
Kryžiukų skaičius: 49 aukštis * 40 plotis.
Siūlų skaičius: 10 vnt.
Naudota medžiaga: balta plastikinė 18 Aida (galima naudoti ir bespalvę).
Sudėtingumas: pilni ir pusiniai kryžiukiai, BackStitch - mašininiai dygsniai.

2010 m. kovo 23 d., antradienis

Mikė pūkuotukas

Vartydama kitų draugių išsiuvinėtus darbus ir žurnalus bei naršydama interneto platybėse aptikau vaikišką paveiksliuką. Iš karto kilo mintis šį paveiksliuką artėjančio 4 m. gimtadienio proga padovanoti sesers dukrai. Maniškiams dvynukams dar nieko nereiškia Mikė Pūkuotukas (praėjus daugiau nei puse metų nuo darbelio siuvinėjimo pradeda po truputį atsirasti jų žodyne žodis "putukas"), o sesers mergaitei dar nerūpi princesės, apie kurias tik ir šnekėjo mano 7 m. dukra. Kaip žinia, vaikiški paveiksliukai pakankamai lengvai siuvinėjami dėl didelių vienos spalvos plotų. Susipirkau siūlus ir ėmiausi darbo. Įrėmintas, beje šį kartą rėminau ne matiniu stiklu, atrodė įstabiai.




Darbelio matmenys: 30 * 22,5 cm
Kryžiukų skaičius: 168 aukštis * 126 plotis
Siūlų skaičius: 13 vnt.
Naudota medžiaga: balta 14 Aida
Sudėtingumas: pilni ir pusiniai kryžiukiai, BackStitch

2010 m. kovo 19 d., penktadienis

Kalėdinis paukštukas




Tai buvo kalėdinė dovana žmogui, kurio vardą išsitraukiau burtų keliu. Gruodžio pradžioje susitarėme, kad visi dovanosime rankų darbo dovanėles, nes jos šiltesnės, mielesnės. Sukau galvą, ką gi aš moku daryti pati. Šiek tiek iš vilnos, šiek tiek dekupažuoti ir dar kažko „šiek tiek“. Pagalvojau, kad galėčiau išsiuvinėti kokį paveikslėlį, nes jau pusę metų siuvinėjau savo artimiesiems. Draugės albume, kuri irgi siuvinėja, pamačiau kalėdinį paukštuką „Sniegena“. Ji nurodė ir daugiau panašių paukštukų, bet Kalėdoms labiausiai tiko būtent šis. Realiai padarytas darbelis atrodė gražiau nei nuotraukoje, jį lengvai ir greitai baigiau, tad neatsitraukdama pasidariau porą tokių.


Darbelio matmenys: 9,7 * 8 cm
Kryžiukų skaičius: 55 aukštis * 44 plotis
Siūlų skaičius: 26 vnt.
Naudota medžiaga: balta 14 Aida
Sudėtingumas: pilni ir pusiniai kryžiukiai, BackStitch (BS).
 
Siuvinio schema kaip visada galėčiau pasidalinti :)

2010 m. kovo 14 d., sekmadienis

Rytietiškos puokštės

Gležnų pavasarinių gėlių kolekcija spinduliuoja egzotišku gamtos grožiu. Vos pažvelgus į šias nuostabias tolimų kraštų gėles, sielą užlieja Rytų dvasia. Įsivaizduokite puikiais, kvepiančiais žiedais apsipylusius sodus, puoselėjamus prityrusių sodininkų, perėmusių savo protėvių žinias. Rytų kraštų gėlės - bene gražiausios pasaulyje. Jos tikrai nusipelno dėmesio! Kiekvienas iš šių dailių žiedų, išsiuvinėtas švelnių atspalvių medvilniniais siūlais ir įrėmintas stilizuotu juodu rėmeliu, gali būti elegentiška dovanėlė bet kuria proga. Būtent todėl ir pasirinkau padovanoti jas praeitą vasarą mamai ir sesutei :)

DMC margaspalviai siūlai suteikia gėlių lapams tekstūrą ir atspalvį, tad siuvinėjant nereikia kaitalioti spalvų. Norėdama, kad spalvos pereitų laipsniškai, kiekvieną kryželį siuvinėjau atskirai. Kad kontrastai būtų dar įspūdingesni, galima siuvinėti kryželius eilėmis.
Ties pirma gėlyte, sekiau nurodymais, kurie buvo paminėti žurnale "Siuvinėju kryželiu" - t.y. padaryti atviruką.
Tik 3 žingsneliai ir štai: prieš Jus - puikus atvirukas!
1. Ant užbaigto rankdarbio uždėkite kortelę. Nustatykite padėtį, prismeikite smeigtukais ir pasižymėkite, kur kirpti langą. Nuimkite siuvinėlį ir iškirpkite pasižymėtąjį kvadratą. Vėl prismeikite siuvinėlį adatomis aplink iškirptą langą, kraštus dailiai apkirpkite.
2. Atviruką apverskite. Audinį priklijuokite dvipuse lipniąja juostele. Smeigtukais pataisykite siuvinio vietą.
3. Rankdarbio nugarėlę uždenkite baltu popieriumi. Dvipuse lipniąja juostele prilipinkite papildomą popieriaus lapą, atsargiai jį sulenkite ir priklijuokite prie užpakalinės atviruko pusės.
                                                         


Tik va iššūkis, su kuo suklijuoti medžiagėlę ir popierių. Nuėjau į artimiausią siuvimo parduotuvėlę Vilniaus g. ir labai nusivyliau. Paklausiau, ar turite dvipusės lipnios juostelės, atsakė: "Gal jūs važiuokite į Senukus". Atžagaresnio atsakymo turbūt ir nebūna, jokio poreikių aiškinimosi, juk norėdamas parduoti žmogus, galėtų paklausti, kam naudosiu ir galėtų pasiūlyti alternatyvą. Lengviausia "atšauti". 

Taip, tai buvo vos prieš pusmetį, bet panašu, kad savo darbo vietos jau tuo metu pardavėja nevertino. Aptarnavimo kokybe Lietuvoje tegali pasigirti vos keleta įmonių!

Galiausiai pati pasakiau, kam aš jį naudosiu ir nusipirkau tokį tinklelį, kuris palyginus lygintuvu išsilydo sukabindamas abu paviršius. Deja, atvirukas nesigavo, kaip norėjau. Netobulas :( nors jame meilės kalnas...

Su kitomis gėlėmis nebeeksperimentavau, įrėminau įprastu būdu - į rėmelius su pasportu.






Dar buvo strelicijos, bet dukra nusprendė, kad jos nėra tokios gražios, kad aš prie jų praleisčiau savo brangų laiką ir siuvinėčiau. Taškas, nuspręsta, trys - gražus skaičius!

Tokios gėlės ir gilią žiemą šildo... 

Darbelio matmenys: 9 * 9 cm. (su kraštais įrėminimui 15*15 cm)

Dizainas: Joan Elliott
Kryžiukų skaičius: 50 aukštis * 50 plotis.
Siūlų skaičius: 26 vnt. (visiems 4 atvirukams, vienam pasirinktam - 10vnt.)
Naudota medžiaga: balta 14 Aida.
Sudėtingumas: pilni ir pusiniai kryžiukiai, BackStitch - mašininiai dygsniai, prancūziški mazgeliai.

P.S. Beje visai neseniai sužinojau, kur gauti dvipusės lipnios juostelės centre. Mažu dar kartą reikės išbandyti.

Siuvinio schemą kaip visada galėčiau pasidalinti :)

2010 m. kovo 13 d., šeštadienis

Kūdikio pėdutės


Pristatau pirmąjį savo kūrinį "Kūdikio pėdutės".
Po ilgų metų, kai vienos draugės 2008 m. liepą paskatinta, vėl pradėjau siuvinėti kryželiu. Kaip įprasta, siuvinėtojos daug savo darbų išdovanoja artimiesiems ir draugams, tad pirmąjį šedevrą padovanojau savo dukrai - brangiausiam ir taipogi pirmam meilės kūriniui.

Dizainas: VERVACO

Jeigu ir jūs norite išsiuvinėti, schema galiu pasidalinti :)